Naujas vartotojas? 
Šiuo metu Jūs esate:
Drabužiai ir avalynė tarnauja žmogui, jį puošia, bet ar su kiekvienu rūbu jaučiamės patogiai ir jaukiai? Kartais pasižiūrim į gaminio etiketę, bet ne visada suprantam ką tai reiškia.
Audiniai skiriasi savo sudėtimi, todėl ir jiems būdingos savybės skiriasi. Drabužio audinio pasirinkimas labai priklauso dar ir nuo to, kaip arti kūno jis dėvimas.
Nevertėtų dėvėti sintetinių apatinių. Drabužiai, kurie priglunda prie kūno, turi būti iš natūralaus pluošto, laidūs orui, nesielektrinantys. Pačios geriausios medžiagos šiems rūbeliams – medvilnė ir šilkas.
Vidurinis drabužių sluoksnis sulaiko šilumos izoliaciją. Jiems geriausiai tinka natūralių pluoštų trikotažiniai gaminiai.
Viršutinių drabužių (kostiumų, paltų) paskirtis – padidinti šilumos izoliaciją, todėl jie siuvami iš storesnių, tankesnių ir poringesnių medžiagų. Tam puikiai tinka vilnoniai, pusvilnoniai ar šiaušti medvilniniai audiniai.
Tai natūralus pluoštas, kurio higieniškas audinys: lengvas, minkštas, pralaidus orui, gerai saugantis nuo temperatūrų kaitos. Natūrali vilna gali tik mechaniškai dirginti odą, tačiau alerginės reakcijos ji nesukelia. Jeigu vilna vilkima tiesiog ant nuogo kūno, gali pradėti niežėti, žmogus ims kasytis, dėl to odai galima pakenkti. Tačiau jei esate sveiki, drąsiai vilkėkite vilnonius drabužius: jie laidūs orui, kūnas lengvai kvėpuoja.
Kadangi vilna turi gebėjimą izoliuoti karštį ir šaltį, apsaugo nuo staigių temperatūros pasikeitimų, ir leidžia jūsų odai kvėpuoti. Vilna gali sugerti iki 30% drėgmės prieš tapdama drėgna. Kai drėgmė yra sugeriama, šiluma yra gaminama taip, kad vilna išlieka gerokai labiau įkaitusi negu šalta ir drėgna. Po sunkių darbų ar sportavimo, puikus sumanymas yra apsimauti vilnonį džemperį, nes jis leidžia kūnui lėtai atvėsti.
Žinoma, kad vilna yra vienas iš seniausių audinių, perėjusių laiko testą dėl savo unikalių natūralių savybių. Šiandien yra daugybė kitų tekstilės medžiagų, bet iki šiol mokslas nepajėgė sukurti ir pagaminti kitos medžiagos turinčios savyje visas natūralias vilnos savybes. Vilna užkerta kelią bakterijų dauginimuisi. Trūkumai: vilna stipriai lamdosi, puola kandys, traukiasi skalbiant aukštoje temperatūroje. Dėl to vilnoniai audiniai dažniausiai yra maišomi su sintetiniais pluoštais, kurių dėka audinys įgauna tvirtumo ir mažiau lamdosi.
PRIEŽIŪRA. Skalbiama rankomis su milteliais ar skystuoju skalbikliu specialiai vilnai skalbti ne aukštesnėje nei 30°C temperatūroje. Išskalbtas vilnonis rūbas turi būti išverstas į blogąją pusę. Jo negalima gręžti ir maigyti, taip pat per ilgai mirkyti vandenyje. Vilną galima skalbti automatinėje skalbimo mašinoje, nustačius jai skirtą programą be sukimo. Vilnonis audinys traukiasi, jei per aukšta temperatūra, ir ištįsta, jei išskalbus kabinamas vertikaliai. Drabužiai iš grynos vilnos(100%) arba kombinuoti su kitais pluoštais, turi būti valomi cheminiu būdu. Dėl stipraus trynimo ar aukštos temperatūros vilna gali susivelti. Megztus gaminius reikia švelniai nugręžti ir ištiesti ant gerai sugeriančio drėgmę rankšluosčio. Lyginama drėgnuoju būdu, bet ne karštu lygintuvu. Purvas pašalinamas skalbimu ar sausu valymu.
ŠILKAS – NĖRA MALONESNIO AUDINIO
Šilkas - ypač vertinga žaliava. Ilgus tūkstantmečius kinai saugojo jo gavybos paslaptį. Šilkas visuomet simbolizavo prabangą ir ypatingumą. Pati gamta sukūrė nuostabiai tobulą polimerinę medžiagą. Gyvulinės kilmės pluoštas (gaunamas iš šilkaverpių) pasižymi labai geromis higieninėmis savybėmis, nors ir labai plonas, yra stipriausias iš natūralios kilmės pluoštų. Šilkas malonus, lengvas ir jaukus. Vilkėdamas tokius drabužius žmogus jaučiasi puikiai. Higieninėmis savybėmis šilkas lenkia net liną. Ne veltui sakoma, kad su šilko rūbais žmogus visada jaučiasi gerai: šiltą dieną jie skleidžia vėsą, kūnas lengvai kvėpuoja, o vėsią dieną – šildo. Be to, atsparus mikroorganizmams. Šilko gaminiai – nepakartojamos išvaizdos, gerai krinta, maloniai blizga. Natūralus – itin brangus, todėl jis dažnai maišomas su kitokiais pluoštais. Šilkas turi gydomąjį, raminantį poveikį jautriai, sudirgusiai ir alergiškai odai, todėl gaminiai iš šilko labai tinka žmonėms, kurių jautri ir alergiška oda.
PRIEŽIŪRA. Vandenyje šilkas brinksta, o gaminiai iš jo traukiasi, todėl rekomenduojama skalbti kaip itin jautrų pluoštą: šiltame vandenyje ir tik rankomis. Šilko drabužių negalima trinti ar gręžti. Išskalavus geriausia susukti į paklodę ar rankšluostį ir lengvai nuspausti. Po kelių valandų jau galima lyginti. Žinokite, kad šilkas sugeria kvapus, todėl kitus drabužius prieš dedant į spintą prie šilkinių patartina išvėdinti. Tačiau pravartu prisiminti, jog, būdamas ilgą laiką saulėje, šilkas netenka stiprumo. Šilkas jautriai reaguoja į rūgštis. Jis blunka nuo ryškios šviesos, reikalauja atsargumo plaunant ir džiovinant, gana glamžus. Lyginkite išvirkščiąja puse ne aukštesnėje kaip 150°C temperatūroje.
LINAS
Linas, jei neapdoroti dažais ir kitokiomis cheminėmis medžiagomis, nesukelia alerginių reakcijų. Puikiai praleidžia drėgmę, gali drąsiai nešioti ir žmonės, turintys dirglią odą. Pagrindinis lino gaminių privalumas – higieniškumas. Jie yra lengvi, minkšti, gerai sugeria drėgmę, pralaidūs orui, nesielektrina. Trūkumas: yra neelastingas ir nelankstus, greitai glamžosi.
PRIEŽIŪRA. Lininiai gaminiai skalbiami rankomis arba valomi drėgnuoju cheminiu būdu. Liną patartina skalbti 30°C temperatūros vandenyje. Audinį nėra paprasta skalbti, todėl reikėtų stropiai vadovautis nurodytais priežiūros ženklais. Skalbiant aukštoje temperatūroje, jis gali susitraukti. Liną galima lyginti iki 150°C temperatūros lygintuvu, jeigu kitaip nenurodo priežiūros ženklai. Geriausia lyginti garais ar kitu drėgnu būdu. Audinio ilgalaikiškumas priklauso nuo pluošto ir verpalų kokybės. Linas neturi elektrostatinių savybių, todėl dulkių dalelės nėra pritraukiamos ir nesilaiko prie audinio. Dėl to lino nereikia dažnai skalbti.
MEDVILNĖ
Medvilnės pluoštas gaunamas iš medvilnės žiedų. Tai yra lengvas, minkštas audinys, pralaidus orui. Medvilnė yra higieniška, puikiai sugeria drėgmę. Drabužius iš medvilnės malonu dėvėti. Medvilnė gali trauktis aukštoje temperatūroje, ją lengva plauti bet sunku lyginti.
PRIEŽIŪRA. Baltą medvilnę galima virinti, o spalvotą - skalbti ne aukštesnėje nei 60°C temperatūroje, kitaip ji susitrauks. Geriausia naudoti labai kokybiškas skalbimo priemones ir, žinoma, laikytis nurodytų pluošto priežiūros ženklų. Priklausomai nuo nuorodų etiketėje galima: skalbti gaminį automatinėje skalbimo mašinoje, džiovinti automatinėje džiovykloje, balinti. Medvilninius drabužius geriausia skalbti išvirkščia puse, taip jie ilgiau išlaikys spalvą. Medvilnę galima lyginti labai karšta laidyne, bet tik trumpai, nes ji greitai geltonuoja. Geriausia patartina lyginti garais ar kitu drėgnu būdu. Medvilnė neturėtų būti laikoma drėgnose vietose, nes pelyja. Pagal atsparumą karščiui medvilnės pluoštas yra labai artimas lino audiniui. Jų atsparumas pradeda silpnėti tik prie 120°C, todėl gaminiai gali būti virinami ir lyginami aukštoje temperatūroje.
VISKOZĖ
Vis dar vyrauja nuomonė, kad viskozė yra sintetinis pluoštas. Tačiau iš tikrųjų jį galima apibūdinti kaip dirbtinį, pagamintą iš natūralios medžiagos – medžio plaušo, artimo naudojamam gaminant celiuliozę. Todėl viskozė gerai praleidžia orą – leidžia kūnui „kvėpuoti“. 100% natūralus viskozės gaminys suteikia kūnui malonų pojūtį. Audinys „vėsina“, kai karšta, yra švelnus, minkštas, malonus kūnui, todėl rūbai iš viskozės labai patogūs dėvėti vasarą.
PRIEŽIŪRA. Šis pluoštas gali būti skalbiamas tiek rankomis, tiek skalbimo mašina, 30-40°C temperatūroje. Išskalbus stipriai negręžti, neglamžyti, nes gali suplyšti (drėgmėje susilpnėja). Viskozė nedžiovinama automatinėje džiovykloje. Lyginama per papildomą audinį. Galima valyti ir cheminiu būdu. Viskozę galima skalbti skalbimo mašinoje neaukštoje 30 °C temperatūroje.
MODALAS
Modalas yra prabangus pluoštas, gaunamas iš specialiai apdorojamos celiuliozės, savybėmis panašus į medvilnę. Modalas, kaip ir medvilnė, yra lengvas, švelnus ir patogus nešioti. Gerai išlaiko formą ir puikiai prisitaiko prie kūno linijų. Be to, nereikalauja ypatingos priežiūros. Išskirtinė šio audinio savybė ta, kad jis sugeria net 50% daugiau drėgmės nei gryna medvilnė, nesivelia, nesipūkuoja. Drabužiai su modalu net ir po daugelio plovimų išlieka minkšti, švelnūs, nepasikeičia jų spalva.
ODA
Oda - tai nudirta žvėries oda (kailis). Ji skirstoma į lygią ir šiurkščią. Paprastai perdirbama naminių galvijų, kiaulių, ožkų ir avių oda. Kiekviena oda turi tik jai būdingų savybių, pvz.: spalvą, randus. Odininkų menas - nudirtą kailį paversti gražia oda, taip pat išlaikyti natūralias ir tik odai būdingas savybes. Oda gerai praleidžia orą, bet ne vėją. Ji turi natūralaus elastingumo, kuris suteikia jai minkštumo ir glotnumo, yra funkcionali, nes sugeria kūno drėgmę, bet nepraleidžia vandens.
PRIEŽIŪRA. Odos gaminys jau pirmosiomis dienomis turi būti nupurkštas gera impregnavimo priemone. Drėgnos odos negalima džiovinti karštyje, reikia leisti išdžiūti ant pakabos kambario temperatūroje. Negalima laikyti odos plastikiniuose, sintetiniuose maišuose. Reikia saugoti odą nuo intensyvių šviesos spindulių. Odos gaminius geriausia valyti tik specialiuose odos valymo centruose. Nenaudoti tirpiklių.
Be sintetinių medžiagų šiandien apsieiti sunku. Sintetinius rūbus lengva skalbti, jie retai kada glamžosi, dažnai pakeičia natūralias medžiagas. Sintetinių audinių yra daug rūšių. Vieni naudojami apatiniams drabužiams, kiti viršutiniams, treti - avalynei. Jų kokybė nuolatos tobulinama, bandoma padaryti kuo panašesnius į natūralias medžiagas - vilną, liną, medvilnę, šilką, odą.
Mažiausiai panašias į natūralius audinius sintetines medžiagas mūsų oda blogiau toleruoja. Toleravimas labai priklauso nuo mūsų odos savybių. Netoleruojantys privalo tokių audinių vengti, nes tankus sintetinis audinys neleidžia natūraliai garuoti prakaitui, dėl to odos raginis sluoksnis būna drėgnas ir dėl to nebeatpalaiduoja. Kūno šiluma ir drėgmė tampa gera terpe mikroorganizmams veistis. Iki tol buvę nekenksmingi pastoviai odos paviršiuje gyvenantys mikroorganizmai ima daugintis ir gali sukelti odos uždegimą, virsta pavojingais. Kokios dažniausios bėdos persekioja dėvinčius sintetinius rūbus? Labai prakaituojama, susidaro nemalonus kvapas, lengva perkaisti, ar staiga atšalti ir susirgti peršalimo ligomis. Kasdien ilgai vilkint sintetinius apatinius drabužius, oda negali normaliai kvėpuoti, prakaituoja, kai kam net iššunta odos raukšlės, atsiranda bėrimų, ima niežėti. Gali prasidėti infekcija. Patartina vengti labai ankštų sintetinių drabužių ir avalynės. Tokius apdarus reikia dažniau plauti, o avalynę kruopščiai džiovinti. Po darbo dienos grįžus namo ir nusiprausus, sintetinius apatinius geriau pakeisti laisvais medvilniniais.